„Valstybė daro viską, ką gali. Situacija pasienyje itin sudėtinga, o aplinkybės nepalankios, tačiau dedamos didelės Vyriausybės pastangos suvaldyti problemą. Ne vieną problemą. Juk dėsnis toks, kad problemos neateina nei laiku, nei vienos“, – sako Valerij Jermak, Vilniaus pataisos namų (VPN) profesinės sąjungos, priklausančios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, pirmininko pavaduotojas.
Jis, kartu su kitais pataisos namuose dirbančiais pareigūnais, jau antrą mėnesį reguliariai vyksta budėti į beveik 170 metrų pasienio ruožą prie Rūdninkuose įkurtos neteisėtų migrantų stovyklavietės. Į pasienį pareigūnai vyksta laisvomis nuo darbo įkalinimo įstaigoje dienomis.
Intensyvios budėjimo sąlygos
Pareigūnai į pasienio ruožą išvyksta atidirbę visą darbo savaitę arba 24 val. pamainą Vilniaus pataisos namuose. Po tokios pamainos jie grįžta namo vienai poilsio dienai ir kitą dieną ar vakarą jau vyksta į Rūdninkus. Toks budėjimas trunka dar 14 valandų – 2 valandos kelionės ir 12 valandų budėjimo prie sienos.
„Sąlygos, žinoma, nėra poilsinės. Lauke jau nebešilta, šilta nebuvo ir rugpjūtį. Visą dieną stovėti ir akylai stebėti judėjimą ir gyvenimą vykstantį prie sienos nėra taip paprasta, reikia ištvermės. Tačiau kiekvienas čia atvykstantis pareigūnas tai daro savo noru, žinodamas, kad gali padėti valstybei sunkiu metu“,- pasakoja V. Jermak.
Tinkamomis sąlygomis pareigūnams rūpinasi Vilniaus pataisos namų vadovybė kartu su joje veikiančia Vilniaus pataisos namų profesine sąjunga. Pareigūnai jau buvo aprūpinti lietpalčiais, o prieš keletą savaičių profesinės sąjungos pirmininkas Darius Čekavičius pats vyko į ruožą pabendrauti su budinčiaisiais, pasidomėti, ar darbo sąlygos tinkamos.
„Pareigūnams užtikrintas ir atitinkamas papildomo darbo apmokėjimas. Kadangi dirbama poilsio dienomis, už darbo valandas apmokama dvigubai“, – priduria Valerij Jermak.
Rūdninkuose budintieji turi kur pavalgyti, tam skirta virtuvėlė, yra ir dušas, kur galima nusiprausti. Tiesa, VPN pareigūnai šiais patogumais pernelyg nepiktnaudžiauja. Kaip sako patys, nėra laiko ramiai valgyti, kai žinai, kad kolegos stovi lauke, prie sienos ir akylai budi.
„Kiekviena budėjimo akimirka svarbi. Netrūksta atvejų, kai atvykėliai bando bėgti per tvorą. Labai svarbi greita pareigūnų reakcija – vos pastebėjus tokį bandymą, apie jį pranešti radijo ryšio pagalba. Tuomet jau reaguoja visi, VST pareigūnai, policija, kinologai ir t.t.“, – pasakoja pareigūnas.
Norinčių padėti netrūko
Prieš gerą mėnesį Vidaus reikalų ministerija teiravosi bausmių vykdymo sistemos darbuotojų, kiek iš jų galėtų pagelbėti Rūdninkuose užtikrinant, kad migrantai nebėgtų iš stovyklavietės. Norinčių ir sutikusių padėti, jei to prireiks – beveik pusantro šimto.
Tiesa, kol kas į pasienį siunčiama po 7 pareigūnus, dirbančius dieninėmis ir naktinėmis pamainomis. Tiek jų pakanka, nes pasienyje taip pat budi Šaulių sąjunga, Viešojo saugumo tarnyba bei Krašto apsaugos savanoriai. Per rugpjūčio mėnesį į pasienį budėti jau išvyko 95 Vilniaus pataisos namų pareigūnai.
„Nuostabu yra matyti, kaip vieningai dirba visos šios organizacijos. Visi susirenkame iš skirtingų plotmių, bet dirbame išvien, vedini vieno tikslo – užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą. Daug atvažiuojančių čia budėti tai daro savanoriškai, savo laiką nemokamai paskiria sunkiam darbui“, – sako V. Jermak, pridurdamas, kad tokia vienybė teikia pozityvios vilties.
Neteisėtų migrantų ateitis ir ketinimai
Stovyklavietėje šiuo metu apgyvendinti 750 migrantų. Gyvena jie palapinių miestelyje, rudenėjant oro sąlygos darosi vis prastesnės. Pasak Valerijaus, atvykėliai stengiasi su pareigūnais bendrauti mandagiai, bet gyvenimo sąlygomis patenkinti nėra.
„Jie skundžiasi, kad šalta, nežino, kas jų laukia toliau. Sako, kad nori įsikurti Lietuvoje, čia gyventi ir dirbti, stengiasi jau dabar mokytis lietuvių kalbos. Kiek tame yra tiesos, mes galime tik spėlioti“, – svarsto V. Jermak.
Anot jo, valstybė stengiasi užtikrinti jiems pakankamas sąlygas laikinai gyventi: „Prie sienos atvažiuoja parduotuvė, turintys pinigų gali apsipirkti. Jie gauna karšto maisto, ruošiami net vegetariški patiekalai. Su maistu padeda ir Maltiečių ordinas, reguliariai taip pat atveždamas maisto. Pastangos tikrai dedamos“.
Tiesa, pareigūno manymu būtina kuo greičiau ieškoti, kur kitur juos apgyvendinti. Vis tik, dabartinį Vidaus reikalų ministerijos sprendimą keldinti žmones į Kybartų pataisos namus vertina skeptiškai.
„Nežinau, ar tai buvo tinkamiausias sprendimas, bet šiandien svarbiausia, kad Kybartų pareigūnai neliktų be darbo ir nebūtų išsiųsti į nežinią. Vyriausybė jau kalba apie galimas jų naujas darbo vietas, tikėkimės, visomis tikrai bus pasirūpinta“, – svarsto V. Jermak.
Kiek laiko dar teks Vilniaus pataisos namų pareigūnams budėti Rūdninkuose, pareigūnas pasakyti negali. Pareigūnai pasiruošę padėti tiek, kiek reikės, tačiau tikisi, kad palapinių miestelis ir jį juosianti statybinė tvora tebus laikinas sprendimas.
„Šiandien jau visi suprantame, kad būtina statyti tvorą tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Tą padaryti reikėjo jau seniai“, – pabrėžia Valerij Jermak, pridurdamas, kad neabejoja, jog su šia problema, kaip ir kitomis, bendromis jėgomis Lietuva susitvarkys.
2021-09-09
LTPF informacija
